Šilauogių sodinimas ir priežiūra
Šilauogės – „XXI-o amžiaus jaunystės uogos“
Viena iš naujausių sodo netradicinių augalų Lietuvoje yra sodinė šilauogė (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) – ilgaamžė sodo kultūra, auganti rūgščioje dirvoje ir deranti 25-40 metų. Tai vasaržalis 1,5-1,8 m aukščio krūmas, gražus visais metų laikais.
Uogų vertė. Šilauogių uogos puikaus skonio, rausvai violetinės, mėlynos spalvos, nelygu veislė, prinoksta liepos antroje pusėje – rugsėjo mėn. Tai didžiausias antioksidantų šaltinis, tarp šviežių vaisių ir daržovių, kuris nemažėja net ir saugant uogas ilgą laiką. Dėl vertingų savybių vadinamos „XXI-o amžiaus jaunystės uoga“. Uogose esančios medžiagos saugo organizmą nuo senėjimo (aterosklerozės, Alzhaimerio, Parkinsono ligų), vėžio įvairių formų, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina akių nuovargį dirbantiems kompiuteriu, stiprina regėjimą. Šilauogės niekada nesukelia alergijos, tinka vartoti diabetu sergantiems žmonėms.
Šilauogių auginimas
Lietuvoje auginamos ankstyvosios ir vidutinio vėlyvumo šilauogių veislės.
Sodinimas. Šilauogės – šviesiamėgiai augalai, todėl jas geriausia auginti atvirose, nuo vėjų apsaugotose vietose, rūgščiose aukštapelkių durpėse ar priesmėlio dirvose (pH 4,0-4,5). Sodinamos anksti pavasarį, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje arba rudenį.
Norint šilauoges auginti sunkioje kalkingoje priemolio ar molio dirvoje, tam tikslui kasamos duobės (1,5 ilgio ir 1,5 pločio ir 0,5 m gylio), kurios užpildomos šilauogėms specialiai paruošto substrato iš rūgščių (pH 4,0-4,5), humusingų, lengvų aukštapelkių durpės, medžio žievės ir įgeriamumo skatintojo. Ant dugno pilama 5-10 cm rupaus smėlio ar žvyro sluoksnis.
Tinkamiausi yra 2-3 metų sodinukai. Jie sodinami tokiame pačiame gylyje, kaip augo anksčiau arba truputį giliau. Plantacijose šilauogės sodinamos eilėmis: eilėje tarp augalų paliekami 1,0-1,2 m atstumai, o tarp eilių – 3,0-3,5 m. Pasodinus augalai palaistomi ir mulčiuojami 5-10 cm mulčio sluoksniu. Pirmaisiais metais išskinami visi žiediniai pumpurai, kad sustiprėtų šaknų sistema.
Tręšimas. Šilauogės tręšiamos 3 kartus: balandžio pabaigoje – 0,1 proc. kompleksinių trąšų su mikroelementais Nutricomlex (N:P:K 14:11:25) tirpalu (arba 20 g/vienam krūmui), prieš žydėjimą, gegužės viduryje ir po žydėjimo, birželio mėnesį 0,1 proc. amonio sulfato tirpalu, kurio pH 4,2-4,5 (arba 20 g/vienam krūmui). Pavasarį pasodintos šilauogės tais metais pirmą kartą tręšiamos joms prigijus, po 3-4 savaičių, ir antrą – birželio mėnesį 0,1 proc. amonio sulfato tirpalu. Per sausras būtina laistyti. Vegetacijos metu 2-3 kartus laistoma parūgštintu vandeniu.
Mulčiavimas. Mulčiuojama 5-10 cm pjuvenų, žievių ar rūgščių durpių sluoksniu, bet ne storesniu, kad prie uogakrūmių stiebų liktų 3-5 cm tarpas ir nepašustų, ypač jautri kaklelio žievė. Negalima jaunų, pilnai neįsišaknijusių augalų, mulčiuoti šviežiomis, sausomis pjuvenomis arba kompostu, kurio aukštas pH>6,5.
Šilauogių uogakrūmių genėjimas. Jauni uogakrūmiai paprastai negenimi, tik po dviejų metų galima pašalinti prie žemės nulinkusias šakas. Po penkerių augimo metų galima padaryti pirmą pašviesinimą. Vėliau reguliarus genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį geros kokybės uogų derlių.
Šilauogės genimos anksti pavasarį, kovo mėn. saulėtu ir sausu oru.