Remontantinės braškės
Remontantinės braškės dera visą vasarą, bet ne taip gausiai kaip paprastų braškių veislės. Tačiau jomis gardžiuotis galima ilgai, nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai jau kitos braškės nedera. Jos vienu metu žydi baltais žiedeliais (pirmieji žiedai pražysta gegužės mėn.), mezga ir nokina raudonas uogas, todėl atrodo labai puošniai. Lietuvoje dažniausiai auginamos ‘Muir’, ‘Selva’, ‘Ostara’, ‘Hummi Gento’, ‘Rapela’ veislės, derlingiausios iš jų – ‘Selva’ ir ‘Hummi Gento’.
Remontantinės braškės sodinamos gegužės mėnesį, į švarų, purų, kokybišką, pagamintą iš vidutinės frakcijos ekologiškai sertifikuotų durpių „Ekodurpeta“ substratą (pH – 5,5–6,5; EC – 1,0–1,2 mS/cm). Jame yra sertifikuotų organinės kilmės priedų, kurie užtikrina tinkamą augalų vegetaciją iki 6 savaičių. Arba braškes galima sodinti į universalų durpių substratą, pagamintą pagal specialią receptūrą iš ekologiškai švarių, smulkios (0–20) arba vidutinės (0–40) frakcijos durpių, pagerintų maistiniais priedais ir mikroelementais.
Prieš sodinant braškių daigus, substratą būtina pravėdinti ir papildomai sudrėkinti. Į vazoną, konteinerį ar pakabinamą krepšį sodinama po 1–3 daigelius. Pasodinti daigai palaistomi. Pasirodžius žiediniams pumpurams, juos reikia išskinti, kad sutvirtėtų augalai. Kai kereliai pradeda leisti ūsus, pradedama tręšti 0,2 proc kompleksinių trąšų Nutricomplex (18:18:18) tirpalu, kas 5–7 dienas. Kad substratas pastoviai būtų drėgnas, nepamirškite palaistyti.
Remontantinės braškės priaugina daug ūsų, suformuoja skroteles, uogos dera jau ant pirmamečių, todėl labai gražiai atrodo pasodintos didesniame pastatomame vazone ar konteineryje arba pakabinamame krepšelyje. Ūsai neturėdami, kur įleisti šaknis, svyra per vazono kraštus, išaugindami vis naujas skroteles, pasipuošdami žiedų ir uogų girliandomis – ir gražu, ir naudinga, nereikia turėti didžiulės braškių lysvės, pakanka keletos jų vazonų.
Žiemai augalus reikia specialiai paruošti: nukirpti lapus (prie šerdelės 2–3 palikite) ir uogų kekes. Prieš pradedant šalti augalus su vazonais galima įkasti į žemę ir apdengti eglišakėmis arba balkone gerai apkamšyti, kad neišaltų kereliai, nes jie nepasiruošia žiemojimui kaip paprastų veislių braškės. Arba rugsėjo mėnesį patartina pasodinti jaunas skroteles į lysvę, o peržiemojusias pavasarį sodinti vėl į vazonus. Jauni augalai auga ir dera žymiai geriau, nei peržiemoję antramečiai kereliai. Kas antri metai, pakeiskite vazonuose augalus naujais.
Remontantinių braškių piramidės žiemą
I variantas. Kai remontantines braškes iš piramidės galima išimti.
Jeigu barškės nėra labai susivijusios savo ūsais ir jas galima išimti po vieną ar bent su atskirais piramidės dubenimis, tai elgtis reikėtų taip: pirmiausia reikia apkirpti braškių lapus (paliekant prie šerdelės tik po 2–3), dalį ilgesnių ūsų ir kekes uogų, jeigu jų dar yra. Jeigu braškės į piramidę tik sustatytos su vazonėliais, juos reikia iškelti, šiek tiek įkasti į žemę ir apkasti žemėmis. Prieš šalnas būtina apdengti eglišakėmis, o prieš tai reikia mulčiuoti durpių substratu. Remontantinių braškių kereliai nepasiruošia žiemoti kaip įprastų, todėl šalčiui yra gerokai jautresni. Jeigu braškės buvo pasodintos piramidės dubenyse laisvai, o ne vazonėliuose, tai dubenis reikia išimti iš stovo, įkasti šiek tiek į žemę, o toliau viską daryti kaip ir prieš tai aprašytu atveju. Toks remontantinių braškių paruošimas žiemai yra patikimas ir paprastas.
Kitaip reikia elgtis, jeigu braškes auginote terasoje ar balkone ir lauke nėra vietos joms per žiemą išsaugoti. Tada išimtus braškių vazonėlius sudėkite į plastikinę, medinę, ar kartoninę dėžutę, apipilkite durpėmis ar medžio pjuvenomis ir orams atvėsus, nuneškite į vėsų rūsį, kur laikysite per žiemą. Jeigu rūsio neturite, paruoštas dėžutes su remontantinių braškių daigais, galite pastatyti balkone, o pradėjus šalti, jas reika labai kruopščiai apdengti papildomai eglišakėmis, šiaudais ar storomis antklodėmis, senais kailiniais ir kt.
Analogiškai reikėtų elgtis ir su piramidės dubenimis, kuriuose braškės laisvai augo.
II variantas: Kai remontantinių braškių iš piramidės negalima išimti.
Kartais gausiai susodintos braškės susipina tarpusavyje ūsais ir jas, tokias vešlias, tiesiog gaila ardyti. Pirmiausia reikia apkirpti ten augančių braškių kerelių lapus (paliekant prie šerdelės tik po 2–3), per daug nutįsusius ar tarpusavyje nesusipynusius ūsus (visų ūsų šalinti nereikia) ir kekes uogų. Atvėsus orams (kai temperatūra nukrinta iki 0+3 0C), piramidę iš visų pusių reikia apdengti agroplėvele, o uždengus per anksti, kada dar temperatūra laikosi apie 5–8 0C šilumos, braškių kereliai dar vegetuoja, todėl po plėvele negavus šviesos išbąla, o trūkstant oro, jie tiesiog dūsta ir gali sušusti.
O pradėjus šalti (esant – 2–5 0C šalčio), patartina papildomai visą piramidę aprišti eglišakėmis ar šiaudais ir per visą žiemą, kartas nuo karto, patikrinti ar gerai laikosi aprišalai, nes vėjui juos nuplėšus, augalai gali iššalti. Šis būdas reikalauja mažiau darbo, bet rūpintis žiemą teks daugiau.
Todėl patarimas remontantinių braškių augintojams būtų toks: prieš statydami braškių piramidę, gerai pagalvokite, kaip galėsite ir norėsite jas išsaugoti per žiemą. Optimaliausia apsauga remontantinėms braškėms nuo šalčio žiemą yra sniegas, tačiau tikėtis, kad mūsų žiemos sąlygomis piramidė bus storai apsnigta sniegu ir tik po to ateis šalčiai, yra nerealu, todėl ir reiki
a braškių šiluma pasirūpinti patiems.
