Patarimai sodinantiems balkonines gėles
„Kaip ir anksčiau, populiariausios yra pelargonijos, petunijos, surfinijos, begonijos, sprigės, vasariniai jurginai, našlaitės. Beje, svyrančiosios našlaitės šiais metais itin paklausios. Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, – teigė bendrovės „Žiežmarių gėlės“ gamybos vadovas, agronomas Darius Gonsiauskas.
Būtent todėl šiais metais įmonė užaugino našlaitinių pelargonijų, kurių lapai ypač kvapnūs, o smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai primena našlaites. Jas galima derinti su kareliškosiomis pelargonijomis, kurių žiedų spalvinė gama niekuo nenusileidžia jų formai. Veislių kūrėjai pasistengė, kad kvepėtų ir karališkosios pelargonijos.
„Galintieji žiemą pelargonijas išlaikyti vėsiai, ne aukštesnėje nei 10 laipsnių šilumos temperatūroje, kad augalas turėtų ramybės periodą ir sukrautų pumpurus, kitais metais vėl gali jomis puošti savo aplinką“, – patarė pašnekovas.
Besižvalgant gėlių jūroje akys užkliūva už žemaūgių gvazdikų.
„Šiais metais siūlome įvairių spalvų – nuo šviesiai rausvų iki tamsiai bordinių. Juos galima sodinti į vazonėlius, lovelius, tačiau daugelis jiems parenka vietą gėlyne. Vokietijoje, Olandijoje gvazdikai praėjusiais metais buvo itin populiarūs. Mūsų gėlių mylėtojai šiek tiek sunkiau įsileidžia naujoves. Tačiau praėjusiais metais auginusieji gvazdikus šiais metais juos perka sau ir kitiems dovanoja. Pasodinti keli augalai iki vasaros galo išsikeros ir žydės iki pat stipresnio šaltuko“, – pasakojo agronomas. Didžiausias jų privalumas – kvapas ir tai, kad jie netįsta, auga kompaktiškai.
Stebuklų nebūna
Pamėgusieji begonijas, tačiau nesugebantys ar neturintys kur per žiemą išlaikyti jų gumbų, artėjant vasarai gali atsinaujinti įsigydami kitos spalvos ar formos augalą.
„Selekcininkai nesnaudžia. Jie kasmet sukuria naujų spalvų ir formų aplinkai puošti skirtų gėlių. Ne išimtis – ir begonijos. Naujų veislių augalai įdomūs žiedų forma ir labai vertingi tuo, kad ilgai bei gausiai žydi“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot jo, pati geriausiai reklama – iš lūpų į lūpas. Pamatęs pas draugą ar kaimyną puikiai žydinčią gėlę dažnas nusprendžia ją pasisodinti, tačiau, pasak specialisto, tai nereiškia, kad nerūpestingai prižiūrimas augalas klestės lygiai taip pat gerai.
„Stebuklų nebūna. Kiekvienas augalas turi poreikių, kuriuos turime patenkinti. Tik tinkamai patręšta ir nuolat laistoma balkone, terasoje, pavėsinėje ar kitur auginama gėlė atsidėkos gausiu žydėjimu. Dabar yra įvairių trąšų, skirtų konkretiems augalams, skatinančių jų žydėjimą, tad pasirūpinti tokiais augalais išties nesudėtinga. Pirmoje vasaros pusėje pas mus įsigytų gėlių nereikia tręšti, nes substrate, kuriame jos auginamos, yra visų būtiniausių maisto medžiagų“, – tikino D. Gonsiauskas.
Įsigijusiems svyrančių gėlių jis patarė nepamiršti, kad jomis teks rūpintis kiekvieną dieną: nuskinti peržydėjusius žiedus, palaistyti ir patręšti. Negalintiems to padaryti, anot jo, reikėtų rinktis gėles, reikalaujančias mažiau priežiūros.
Reikia žinoti, ką ir kada lepinti
Vasariniai jurginai – viena iš nereikliausių gėlių. Per vasarą jie suformuoja gumbus, kuriuos galima išlaikyti per žiemą, o kitais metais vėl džiugina žiedais. Tunbergijos – vijoklinės gėlės, tinkančios balkonams ir terasoms apželdinti, jei norima sukurti jaukią žydinčią atitvarą. Jas galima sodinti ir į gruntą. Pasak pašnekovo, kiek duosi vietos tunbergijoms, tiek jos ir lips į viršų.
„Svarbiausia sodinant šiuos augalus – jų nesugrūsti, palikti didesnius tarpus, kad laisvai galėtų cirkuliuoti oras. Tada augalai gražiau atrodys ir mažiau sirgs miltlige ar puviniais. Pagrindiniai kenkėjai – erkės ir amarai. Tačiau jie retai kada padaro daug žalos, nes paprastai auginama ne keli šimtai, o keletas augalų“, – sakė D.Gonsiauskas.
Pelargonijos, pasak jo, kvapu ne tik pačios apsigina nuo kenkėjų, bet ir gelbsti kitas kaimynystėje augančias gėles. Mėgstantys palepinti augalus vandens procedūromis iš purkštuvo turėtų įsidėmėti, kad to nemėgsta petunijos, surfinijos ir begonijos. Pelargonijas galima apipurkšti, tačiau tik anksti ryte ir vakare, kad ant lapų likę vandens lašai jų neišdegintų.
„Laistyti geriau į lėkštutę, esančią po vazonu, nes tada augalas pasiima tiek, kiek jam reikia. Daug geriau augalai jausis, jei nebus laikomi pietinėje ar šiaurinėje pusėje. Pelargonija gal ir atlaikytų saulės kaitrą, o begonijai tai būtų pražūtinga“, – perspėjo specialistas.
Patarimai sodinantiems balkonines gėles
Drauge sodinant įvairius augalus, reikia atsižvelgti į jų spalvą ir aukštį. Be to, kompozicijos turi derėti prie namo sienų spalvos bei tekstūros, palangių, balkonų formos ar konstrukcijos, grindinio (jei indas statomas ant jo), prie esamos ar norimos sukurti erdvės.
Plastmasinius lovelius tvirtiname balkono viduje arba išorėje. Svarbu, kad jie tvirtai laikytųsi. Būtina labai atidžiai parinkti žemių mišinį – jis turi būti derlingas, purus, laidus vandeniui. Tinka durpių substratas ar žemių mišinys su kompleksinėmis trąšomis bei mikroelementais, skirtas lauko gėlėms.
Į lovelius žemių pripilama paliekant per porą pirštų nuo jų viršaus, kad sodinant gėles žemė nebyrėtų per kraštus, o laistant į šonus netekėtų vanduo.
Lovelyje patartina nesodinti aukštaūgių gėlių, kurių apatinė dalis būna be lapų. Žemas gėles geriau sodinti kraštuose, nes jos tinka kompozicijai įrėminti. Lovelio viduryje dažniausiai sodinamos gėlės, kurių žiedai tamsesni, o kraštuose – gėlės, kurių žiedai šviesesni.
