Durpių žaliava substratų gamybai išgaunama Šepetos, Tyrelio, Liminėlio, Lebelių ir kituose „Remil“ įmonių grupės durpynuose. Durpės yra nepakeičiama žaliava substratų gamybai. Durpės yra poringos, sugeria daug vandens, jų žemas pH. Tinkamai išsijojus gaunamos įvairios durpių frakcijos ir reikiamos substratų gamybai fizinės savybės. Pridėjus klintmilčių, trąšų, molio, agroperlito, medžio plaušo ir kt. gaunamos norimos cheminės – fizikinės savybės. Durpių gavyba vykdoma gegužės – rugpjūčio mėnesiais sluoksniniu–paviršutiniu būdu, trumpais 1-2 dienų ciklais. Ciklo pradžioje durpyno paviršius išpurenamas (frezuojamas), intensyviai džiovinamas, sausą viršutinį 10-15mm durpių sluoksnį specialios mašinos surenka ir suveža į sandėliavimo vietas, ciklas kartojamas.
2024 metais pradėta alternatyvios auginimo terpės - medžio plaušo- žaliavos gamyba. Tai aplinkai nekenksminga organinė medžiaga, pagaminta iš natūralių vietos atsinaujinančių žaliavų – medienos liekanų (spygliuočių skiedrų). Medžio plaušas pasižymi labai aukštu oro pralaidumu, geru vandens įgeriamumu ir sulaikymu, optimizuoja drenažo sistemą, suteikia ilgalaikį struktūros stabilumą, palaiko sveiką ir greitą šaknų vystymąsi, yra lengva organinė medžiaga, tai leidžia minimizuoti logistikos kaštus. Medžio plaušas yra sterili terpė, joje nėra piktžolių sėklų, kenksmingų nematodų, kenksmingų bakterijų, patogenų, ir grybelinių ligų sukėlėjų.
Medžio drožlės gaminamos iš spygliuočių medienos, pasižymi stipriu dezinfekuojamuoju ir baktericidiniu poveikiu, nes spygliuočių medienoje yra daug įvairių eterinių aliejų ir dervų.
Substratų gamyboje naudojamas perlitas yra natūrali vulkaninė medžiaga. Perlitą apdorojant aukšta temperatūra, jis padidėja, išsipučia ir taip pakeičia savo struktūrą, tampa lengvas ir porėtas. Dėl šios savybės perlitas tampa ypač efektyvia medžiaga, naudojama sodininkystėje. Viena pagrindinių perlito savybių yra šaknų aeravimas ir vandens sulaikymas. Dėl savo porėtos struktūros, agroperlitas gali sugerti vandenį ir visas reikalingas medžiagas savyje ir palaipsniui viską atiduoti augalo šaknims.
Durpės
Durpės – organinės kilmės medžiaga, susidariusi iš augalijos liekanų. Dėl vandens pertekliaus ir oro trūkumo augalų liekanos konservavosi ir kaupėsi. Natūralios durpės pagal susidarymo sąlygas skirstomos į aukštapelkines ir žemapelkines.
Aukštapelkių durpės dažniausiai susidaro iš didžialapių durpinių samanų (Sphagnum) liekanų. Dėl savo savybių – purumo, gero vandens ir oro pralaidumo, savybės sulaikyti maisto medžiagas, sterilumo durpės yra nepakeičiama žaliava substratų – augalų augimui naudojamų mišinių gamybai.
Žemapelkinėms durpėms priskiriamos samaninės, žolinio tipo durpės bei durpės, turinčios daug medienos. Dėl kaitrumo, kurį įtakoja medžio liekanos, iš žemapelkinio tipo durpių gaminame ypač geros kokybės durpes kurui.
Durpių spalva atspindi augalų liekanų susiskaidymo laispnį, kuris apibūdinamas pagal von Posto skalę ir yra nuo H1 iki H10. (pav.).
Pagal susiskaidymo laipsnį durpės skiriamos į silpnai susiskaidžiusias, vidutiniškai su suskaidžiusias ir stipriai susiskaidžiusias durpes.
Siekiant užtikrinti gaminamų bei parduodamų durpių kokybę bei pirkėjų patogumui, UAB „Durpeta“ gaminamas durpes skirsto į 4 kategorijas:
Kategorija A: šviesios, durpių skaida iki H3 (iki 32 proc);
Kategorija B: rudos, durpių skaida iki H5 (iki 42 proc);
Kategorija C: juodos, durpių skaida iki H6 (iki 62 proc);
Kategorija D: ypač juodos, durpių skaida iki H6 (iki 85 proc);
Visų kategorijų durpes pokuojame į skirtingos talpos didmaišius, maišus.
