Istorija

Lietuvos „Pieno centro“ valdyba pastatė durpių kraiko fabriką Šepetoje:  pastatyti trys sandėliai žaliavai laikyti, dviejų aukštų mūrinis kontoros pastatas, gyvenamasis namas su garažu, nutiesta 40 km siaurojo geležinkelio.

Pradėjo veikti naujas Šepetos durpių kraiko fabrikas, pagaminti pirmieji durpių kraiko ryšuliai naudojant vokišką durpių presavimo įrangą.

Įrengta kalvė, pastatytas antras vokiškas durpių kraiko presas „A. Beck“

Šepetos durpių kraiko fabriką perėmė Lietuvos Mėsos ir pieno pramonės ministerija ir pavadino Šepetos medžio apdirbimo dirbtuvėmis, kuriose tuo metu dirbo 13 žmonių. 1948–1951 m. jose buvo gaminama tara kiaušiniams, dešrų konservams, pakuotės sviesto statinėms ir malkos krosnims.

Šepetos medžio apdirbimo dirbtuvėse atidaromas Šepetos taros fabrikas, kuriame gaminami įvairūs medienos pakuotės gaminiai.

Šepetos taros fabriką perėmė Respublikinė materialinio-techninio aprūpinimo kontora. Taros fabrikas perduotas durpių pramonės trestui „Torfotrest“ ir pavadintas Šepetos durpių kraiko fabriku, kuriame tuo metu dirbo 65 darbuotojai.

Sezono metu gamykloje dirbo 500–650 žmonių. Vien durpių kasėjų buvo 100–150, keturiose džiovintojų brigadose – apie 200 moterų.

Pradėta kuro durpių gamyba Kupiškio raj. Laičių, Naivių ir Juodymo durpynuose.

Gamykloje atidarytas naujas presavimo cechas. Pastatyti  du 8 butų namai ir ūkiniai pastatai Šepetoje.

Pastatytas įmonės administracinis pastatas,kuriame įsikūrė įmonės administracija. 
Pirmajame aukšte buvo parduotuvė, valgykla, ryšių skyrius, medicinos punktas, o antrajame – minėta gamyklos administracija,  biblioteka ir kultūros namai.

Paleista aukštos įtampos elektros energijos linija, vasarą 40 ha plote pradėtas mechanizuotai gaminti trupininis durpių kraikas, tais pačiais metais – izoliacinės plokštės.

Pastatytos ir įrengtos  mechaninės dirbtuvės.

Atidarytas naujas izoliacinių plokščių cechas, kuriame buvo gaminama apie 10 tūkst. m3 plokščių kasmet.

Panevėžio durpynų kontora buvo sujungta su Šepetos durpių kraiko gamykla, pavadinant ją Kupiškio durpių įmone su jos adminstraciniu centru Šepetos gyvenvietėje.

Šepetos durpyne pastatytos Kanados įmonės “Werville” dvi pakavimo linijos – durpes pradėta presuoti į 300 /250/150 litrų talpos polietileno maišus.

Pradėtas durpių eksportas į Vokietiją, Italiją, Graikiją, Izraelį, Prancūziją.

Respublikinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos durpės“ leidimu, Margių durpių įmonės Alių durpynas nuo 1990 m. lapkričio 1 d. perduotas Kupiškio durpių įmonei. Tų pačių metų lapkričio 19 d. Kupiškio durpių įmonės pavadinimas buvo pakeistas į Kupiškio valstybinę durpių įmonę.

Valstybinėje Kupiškio durpių įmonėje įvyko privatizacija, įmonė tapo akcine bendrove.

Kupiškio valstybinė durpių įmonė buvo perregistruota į akcinę bendrovę „Durpeta“.
​Tuo metu įmonėje dirbo 123 nuolatiniai darbuotojai.

Buvo įdiegtas durpių pakavimo į didmaišius metodas naudojant švediškus pakavimo įrenginius Alių durpyne.

Bendradarbiaujant su Italijos firma, įmonėje sumontuota nauja substratų gamybos ir pakavimo linija.

Pagamintas pirmas profesionalus durpių substrato maišelis.

Pradėta didmaišių gamyba Šepetoje.

Gamybai laukuose paspartinti buvo įsigyti pirmieji ratiniai traktoriai, ratinis krautuvas.

Naujoji substratų gamybos linija naujame moderniame pastate – naujas įmonės veiklas etapas, dalyvaujant Čekijos įmonei. Pagaminti substratai eksportuojami į Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Slovakiją.

Akcininkams pritarus, įsigytas kontrolinis 60,78 proc. UAB „Kuršėnų tyras“ akcijų paketas.

UAB „Durpeta“ reorganizuota prijungiant UAB „Kuršėnų tyras“. Įmonė tapo viena didžiausių durpių gamybos bendrovių Lietuvoje.

Įsigytos 4 naujos kanadietiškos pneumatinės durpių surinkimo mašinos, atlikta Pabalvės pusbrikečių cecho rekonstrukcija ir išplėtimas, įsigyti naujiekskavatoriai;

Didėjantis produkcijos poreikis ir kokybės reikalavimai sąlygojo esminę gamybos rekonstrukciją. Įmonėje pastatyta nauja substratų gamykla, joje įdiegtos pakavimo, sijojimo ir kompiuterinės procesų valdymo ir kokybės kontrolės sistemos, pradėjo veikti laboratorija.

Pradėta biokuro gamyba. Tam padarytos investicijos į biomasės smulkintuvą, medvėžę, vikšrinį ekskavatorių, naujus traktorius bei puspriekabes.

Pirmą kartą dalyvauta parodoje IPM Essen, Vokietija.

Pradėtas eksploatuoti Liminėlio durpynas.

Įsigyti nauji pakavimo įrengimai, perdirbimo cecho dalinė rekonstrukcija įrengiant papildomą sijojimo liniją, montuojami papildomi žaliavų sandėliavimo plotai.

Covid-19 pandemijos metu perdirbtas visų laikų rekordinis kiekis – 502 757 m3 durpių, rekonstruotas gamybinių pastatų šilumos ūkis, atnaujinama programinė įranga perdirbimo ceche ir pan.

Pradėta medienos drožlių kraiko gamyba, atnaujintas durpių surinkimo mašinų parkas.

Pradėta medžio plaušo gamyba.

A high-voltage electricity line was put into operation, and mechanised production of crushed peat litter was started on a 40-hectare area in the summer, followed by the production of insulation panels later that year.