Dekoratyvinis mulčius
Mulčiavimas – viena iš agrotechnikos priemonių, siekiant apsaugoti augalus bei dirvą nuo neigiamo temperatūros poveikio, išdžiūvimo, praturtinti dirvožemį, neleisti veistis piktžolėms. Dekoratyvinis mulčius – apsauginė, maitinanti, dekoratyvinė dirvos danga, gaminama iš smulkintos, sijotos bei dažytos spygliuočių ir lapuočių medžių medienos (0-30 mm), pH – neutralus. Spalvos – ruda, plytų raudona, geltona. Tai puiki priemonė sodo ir dekoratyvinių augalų puoselėjimui – gerėja daugelis veiksnių, nulemiančių augalų augimo sąlygas, ir tuo pačiu pagražinama aplinka, suteikiant išbaigtumo įspūdį.
Dirvos temperatūra – žiemą mulčius saugo augalų šaknis nuo staigaus atšalimo, temperatūrų svyravimų, pavasarį nuo šalnų, o vasarą – atvirkščiai saulėtomis dienomis palaiko žemesnę, optimalią augalams augti dirvos temperatūrą. Mulčiu sumažinama dirvos paviršiaus temperatūra, todėl pagreitėja maisto medžiagų irimas.
Sušvelnėja dienos temperatūrų svyravimai, kas teigiamai atsiliepia sodo augalų vaisių kokybei ir dekoratyvinių augalų grožiui. Mulčius sustabdo vėlyvų ūglių dygimą ir sulėtina lapų kritimą rudenį. Tai labai svarbu mažiau šalčiui atsparioms sodo bei dekoratyvinių augalų veislėms ištverti šaltas žiemas, nes augalai turi daugiau laiko aklimatizuotis.
Dirvos drėgnumas. Mulčius išsaugo drėgmę dirvoje, sulaikydamas 60 proc. vandens, kuris paprastai išgaruoja. Sumažėja vandens garavimas iš augalų. Laistant ar lyjant sukaupiama drėgmės atsarga ir dirvožemis ilgiau neišdžiūsta.
Dirvos aeracinės savybės. Mulčius dirvoje išsaugo mikroflorą, leidžia augalų šaknims lengviau kvėpuoti, išlaikydamas dirvą puresnę, labiau pralaidžią orui ir neleidžia susidaryti plutai.
Apsauga nuo piktžolių. Mulčius nepraleidžia šviesos, todėl sudaro nepalankias sąlygas piktžolių dygimui ir augimui.
Apsauga nuo dirvos erozijos. Mulčius sudarydamas apsauginį sluoksnį mažina dirvos vandens ir vėjo eroziją (ardymą, plovimą), neleidžia lietui išplauti, o vėjui – nunešti jos dalelių.
Maisto medžiagų įsisavinimas. Šis organinis mulčius lėtai irdamas gerina dirvos struktūrą. Tai tarsi natūralios gamtos dirvodaros proceso atkartojimas, augalo sunaudotų organinių medžiagų grąžinimas į dirvą. Mulčiavimas tarsi kompostavimas prie augalo šaknų. Iš mulčiuotos dirvos augalai geriau įsisavina maisto medžiagas.
Augalų ligų plitimas. Didina atsparumą ligoms, nesudaro palankių sąlygų daugintis kenkėjams. Kartu sudaromos geresnės sąlygos naudingoms dirvos bakterijoms daugintis ir veikti.
Naudojimas. Nustačius mulčiavimo zoną, pirmiausia rūpestingai augalų plotuose ir lysvėse reikia išnaikinti piktžoles, žemę tolygiai išpurenti, paberti ir įterpti kompleksinių trašų (norma – 30 g/m2), geriausia ilgai veikiančių, tuomet papildomai nereikės tręšti.
Naujai pasodintus sodo ir dekoratyvinius augalus mulčiuoti lygiai su duobe arba šiek tiek plačiau, o seniau augančius – plačiau. Mulčiuojant atskirą medį arba krūmą apie jo kamieną reikia nubrėžti pusės lajos dydžio apskritimą. Spygliuočius supantis mulčius gali būti lajos dydžio ar net didesnis, atsižvelgiant į būsimą augimą.
Naudojant dekoratyvinį mulčių, rekomenduojama šioje zonoje nukasti apie 5 cm paviršiaus, pakraščius sutvirtinti vejokraščiais. Augalų grupėms mulčiavimui skirtas plotas paprastai uždengia visą grupės užimamą plotą ir lygus suaugusių augalų lajos projekcijai žemėje. Ruošiant dirvą spygliuočių mulčiavimui ypač saugokite paviršines šaknis.
Paskui dirvos paviršių reikia padengti 5 cm storio mulčiaus sluoksniu, bet ne storesniu. Mulčiaus sąnaudos apie 50 ltr / 1m2, padengiant 5 cm storiu. Mulčiuojant prie augalų stiebų reikia palikti 3-5 cm tarpą, kad nepašustų jų ypač jautri kaklelio žievė. Jei mulčio sluoksnis per storas, gali pakenkti augalams, sunkiau pateks drėgmė, maisto medžiagos, o jei per plonas – neduos reikiamo rezultato.
Laikas. Mulčiavimui reikia pasirinkti sausą, saulėtą dieną. Prieš naudojant mulčių, patariame augalus, pavyzdžiui, rododendrus, šilauoges, vieną kartą papildomai patręšti azoto trąšomis.
Mulčiuoti augalus galima ištisus metus. Optimalus mulčiavimo laikas priklauso nuo siekiamų tikslų. Jei mulčiumi siekiama apsaugoti nuo žiemos šalčio ir pavasario šalnų, geriausia mulčiuoti vėlų rudenį. Tuomet patartina sulaukti pirmojo šalčio, kad dirvos paviršius pradėtų šalti. Mulčiuojant reikia saugoti augalus nuo pelių ir kitų graužikų, nes purioje medžiagoje jaučiasi gerai ir gali pridaryti daug žalos jų šaknims.
Pavasarį mulčiuojama kai žemė atšyla, išeina pašalas, tačiau drėgmė dar neišgaravusi. Optimalus laikas – balandžio vidurys.
Mulčiuoti patartina ir vėlesniais metais, nes purenant mulčius susimaišo su paviršiniu dirvos sluoksniu, tada pagyvėja mikroorganizmų veikla ir greičiau pūva organinės medžiagos, augalams atsiranda daugiau maisto medžiagų. Po dviejų – trejų metų mulčiaus sluoksnį reikia papildyti iki 2-3 cm. Mulčio sluoksnis gali būti papildomas kai žemė ir esamas sluoksnis pilnai atšilę, bet kada vegetacijos metu, tik svarbu nepersistengti ir nepadauginti.
